Šį savaitgalį labiausiai intriguojančios rungtynės vyks Vilniuje, kur „Rytas” namuose priims „Lietkabelį”. Lažybininkai mato aiškią vilniečių pergalę ir su tuo sunku nesutikti.
Šio sezozo „Lietkabelis” yra ne ta komanda, kurią galėjome stebėti praėjusiame sezone. Panevėžiečiai turi daug prastesnę sudėtį, kurią gelbsti tik labai patobulėjusio ir fantastišką sezoną žaidžiančio Deivido Sirvydžio progresas.
Didžiausiu nusivilimu „Lietkabelio” sudėtyje galima vadinti Paulių Valinską, kuris atrodo yra kiek kitokio tipo žaidėjas, nei reikia Čanakui.
Kalbant apie gynėjų liniją, nuostabą kelią ir naujausias komandos žaidėjas Diante Baldwinas. Nors amerikietis yra tikrai tvirtas žaidėjas gynyboje, bet puolime iš jo negausi nieko. Ir toks jo puolimo arsenalas jau virsta į tragikomediją. Apskritai, „Lietkabelis” norom ar nenorom tampa stotele gynėjams, kurie negali nieko pasiūlyti puolant. Galime prisiminti praėjusį sezoną, kuriame visus šiurpino Peno žaidimas. Arba grįžkime dar į ankstesnį sezoną, kuriame tik retais atvejais iš toli pasižymėdavo lanko mūryninkas Nikola Radičevičius.
Didžiausia pagalba Deividui Sirvydžiui suteikia Gediminas Orelikas, kuris žaidžia dar vieną kokybišką sezoną.
Optimizmo „Lietkabeliui” tūrėtų suteikti prisiminimai apie Karaliaus Mindaugo taurę, kurioje nesustabdomai prieš vilniečius rungtyniavo Gagičius. Panevėžiečiai ir vėl neabejotinai bandys pasinaudoti šiuo savo pranašumu prieš labai minkštai besiginančius „Ryto” centrus.
Tačiau tik čia ir tematau kažkokį „Lietkabelio” kabliuką.
„Rytas” žais namuose ir tai labai didelis pranašumas. Vilniečiai neretai užsiaugina sparnus savo tvirtovėje ir tampa sunkiai suvaldoma jėga LKL’e.
Ši dvikova neturi kažkokios aiškios įtakos turnyrinės lentelės prasme, tačiau dar vienas pralaimėjimas tikrai silpnesniam „Lietkabeliui” vėl pakurstytų kalbas apie Giedriaus Žibėno ateitį klube.
Nesinori skalpuoti trenerio, tačiau mano nuomone, klubui derėtų pagalvoti apie kitą kryptį, jei šiame sezone vilniečiams kažkokiu stebuklingu būdu nepavyktų laimėti LKL aukso. Atrodo, kad „Rytas” yra stagnacijoje. Tai nebūtinai reiškią tragišką ar net blogą žaidimą, bet labiau nusistovėjusią normą būti vidutiniokais. Toks klubas turėtų siekti aukštesnių tikslų ne tik vietiniame fronte, bet ir Europoje.
Labiausiai mane stulbinanti Žibėno savybė - nemokėjimas prisitaikyti prie kintančios situacijos rungtynių metu. Geriausias to pavyzdys buvo Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalis prieš tą patį „Lietkabelį”,
„Rytui” labai dažnai pritrūksta dinamiškų sprendimų, kai nebeveikia planas A.Tačiau manau, kad prieš dabartinėje formoje ęsančius panevėžiečius užteks ir to.
Spėju, kad rungtynės nebus įtemptos ir senas nuoskaudas jaučiantys vilniečiai kibs savo varžovams į atlapus jau nuo pat rungtynių pradžios bei iškovos pergalę dviženkliu taškų skirtumu.