Praėjusią savaitę kauniečiai gavo pirmą skaudžią pamoką šiame Eurolygos sezone. Taip, kiek ankščiau buvo nusileista Madrido “Real” komandai, tačiau tas pralaimėjimas nebuvo nei skaudus, nei netikėtas, turint omenyje, kad karališkasis klubas šiuo metu demonstruoja geriausią ir kokybiškiausią krepšinį Europoje.

Savo ruožtu pralaimėjimas “Valencia” klubui buvo nemaloni staigmena. Staigmena, kurios nelaukiau nei aš, nei didžioji dalis lietuvos krepšinio sirgalių bei ekspertų. Tačiau pavojaus ženklų buvo galima įžvelgti ir ankščiau. Ispanai sezoną pradėjo labai stipriai, demonstruodami visai kitą savo veidą, nei praėjusiame sezone. Didžiausias skirtumas - išaugęs šios komandos fiziškumo lygis, į kūrį atsimušė kauniečiai. “Žalgiris” tą vakarą buvo tiesiog nepasiruošęs tokiai kietai dvikovai. 

Tačiau tai tik viena iš sudedamųjų to pralaimėjimo detalių. Pagrindo nerimauti yra ir daugiau. Didžiausias mano nerimo ir nervų ląstelių degintojas - Mitrou-Long’as. Kol aikštelėje nuo rungtynių pradžios komandos vadžias savo rankose laikė Evans’as, vaizdas dar nebuvo visai prastas. Tačiau viskas pasikeitė tada, kai ant parketo žengė kanadietis. Panašu, kad Mitrou-Long’as negali tinkamai vadovauti komandai ir šiam vijurkui labiau tiktų atakuojančio gynėjo pozicija. Prastas metimų pasirinkimas ir žaidimo kontrolės stoka lėmė tai, kad buvo krista į gilią duobę, iš kurios išsikapstyti jau nebepavyko jau pačioje rungtynių pradžioje. Dar pridėkime faktą, kad Lukas Lekavičius šiame sezone Eurolygoje dažnai krenta iš Maskvyčio rotacijų ir man peršasi mintis, kad “Žalgiriui” reikėtų ne antros-trečios pozicijos papildymo, o būtent naujo įžaidėjo. Vienaip ar kitaip, kauniečiams verkiant reikia dar vieno žaidėjo gynėjų rotacijoje. Laukti nebėra ko, nes uždelsus dar ilgiau, netikėtų pralaimėjimų gali pasitaikyti ir daugiau.

Šią savaitę kiek ramiau verčia jaustis faktas, kad į Kauną atvyksta visiški Eurolygos autsaideriai Vilerbano “ASVEL”. Mano prieš sezono startą sudarytame reitinge jie užėmė paskutinę vietą ir panašu, kad joje prancūzai išliks ir iki paskutiniojo Eurolygos turo. Simboliška, kad savo kaip blogiausiai valdomo klubo reputaciją jie patvirtino atleisdami specialistą T.J.Parker’į. Tik nesupraskite manęs klaidingai, atleidimas buvo teisingas. Stebėtis šio klubo veiksmais dar kartą privertė tai, kad komandai vadovauti buvo paskirtas Gianmarco Pozzecco. Atomine muse vadinamas italas buvo puikus žaidėjas, tačiau trenerio rolėje jis labiau atlieka klouno vaidmenį, o komandos strategiją dėlioja jo vargšas asistentas, kuriam belieka tūnoti šešėlyje lentoje braižant schemas. Parodoksalu, bet šita trenerių rokiruotė mane tikriausiai privers įsijungti “ASVEL” rungtynes kiek dažniau vien dėl to, kad galėčiau stebėti kokį gilesnį krepšinio dugną ši komanda gali pramušti. 

Kalbant apie būsimą akistatą su prancūzais, sunkiai įsivaizduoju scenarijų, pagal kurį “Žalgiris” patirtų pralaimėjimą. Kauniečiai į šį susitikimą turėtų išeiti su maksimalia koncentracija ir nusiteikimu, kuris leistų nuplauti likusį kartėlį po praėjusios savaitės nesėkmės. 

Eurolygoje nebūna lengvų rungtynių, bet “ASVEL” - tikrai blogiausia šio turnyro komanda, su kuria neturėtų kilti problemų. Prognozuoju kauniečių sugrįžimą į pergalių kelią dviženkliu taškų skirtumu.