Cigarečių dūmai ir bijojimas dėl savo saugumo. Taip galiu apibūdinti savo paskutinį apsilankymą didžiausiame Serbijos krepšinio derbyje. Jei reikėtų ieškoti analogų Europos krepšinyje, tai arčiausiai šios beprotiškos atmosferos galime statyti „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ batalijas. Kai pagalvoji, mūsų pirmenybių susirėmimai tarp „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ atrodo kaip dviejų truputį agresyvių, bet pacifistišką gyvenimo būdą propoguojančių senolių susitikimas. Truputį pasipykstam, bet kailį išnešime sveiki.

 

Iš karto pasakysiu, kad neseku šių komandų žaidimo vietiniame fronte, todėl mano obzervacijos bus paremtos tik žaidimu Eurolygoje. O ten mes turime rezultatą, kad kol kas, abi komandos underperformina ir nerodo tokio žaidimo, kokio iš jų prieš sezoną tikėjosi abiejų šių gigantų gerbėjai. 

 

Šį tekstą rašau iš karto po to, kai „Partizan“ atskalbė visų mūsų mylimą „Žalgirį“. Tai teisingiausia ir būtų pradėti nuo jų.  Prisipažinsiu, kad šios rungtynes buvo vienos iš tų, kurios sukėlė bangą emocijų. Bet palikime jas nuošaliau. 

 

„Partizan“ šiuo metu turi slump’ą. Slump’ą, kuris iš esmės atrodo pasibaigė rungtynėmis su kauniečiais, bet būkime teisingi - „Žalgiris“, dar ieško savojo žaidimo prie Trinchieri ir žvelgiant į turnyrinę Eurolygios lentelę, rungtynės su Kauno smaragdu jiems reiškia tą patį, ką mums reiškia rungtynės su „Alba“ arba „Asvel“. Turime imti, ir viskas (aišku, mums truputį nepaėjo). 

 

Nors pergalė ir buvo iškovota, bet „Partizan“ nesėkmių priežastis išlieka ta pati - blogas Punter’io ir Caboclo žaidimas paskutinėmis savaitėmis. Jei amerikietis dar teoriškai gali bet kada prasprogti, kaip neišvengiamai prasprogsta spuogas ant paauglio kaktos brendimo laikotarpiu, tai Caboclo, savo ruožtu, atrodo kur kas liūdniau. Vieną po kitą tritaškius Eurolygoje leidęs brazilas šiuo metu panašesnis į guminę lėlę, kuri pradžioje atidirbo gerai, bet galų gale sudilo ir dabar iš jos eina tik šiltas oras. Ir tokia dabartine situacija „Partizan“ komandai leidžia mėgautis labai trapia, bet vis tik dešimtąja vieta Eurolygos turnyrinėje lentelėje, kuri lemia patekimą į Eurolygos ikrintamąsias. 

 

„Crvena Zvezda“ kol kas performina dar blogiau. Didelių ambicijų neslėpęs Belgrado gigantas kol kas Eurolygoje turi tik viena pergale daugiau, nei mūsų visų kolektyvine nuomone blogą sezoną žaidžiantis „Žalgiris“. Prieš Eurolygos startą turėjau abejonių, kaip šioje komandoje kamuoliu ir žaidimo laiku pasidalins tokia overcrowded gynėju linija. Ir turbūt prie tokios pačios nuomonės priėjo šio klubo front-office, galų gale iš komandos išlydėję Napier’ą. Ant popieriaus, „Crvena Zvezda“ turi tikrai konkurencingą sudėtį, bet tiek trenerių pokyčiai, tiek banguojantis lyderių žaidimas lemia, kad raudonieji šiame sezone žaidžia žemiau savo galimybių ribos. Ir bent įkrintamosios jiems, mano nuomone, tokia pat įgyvendinama situacija, kaip nepailstančiam Sizifui, stumiančiam akmenį iki neišvengiamo downfall’o.  

 

Kalbant apie šias rungtynes, prognozuoju „Partizan“ pergalę. Raudonieji žais savo namų aikštelėje, ir tai derbiuose yra labai rimtas pranašumas, tačiau aš visada būsiu su komanda, kuri savo sudėtyje tui daugiau talento. Ir mano nuomone, tokia komanda šiuo metu būtent ir yra „Partizan“. 

 

Rungtynės bus įtemptos, pilnos kovos, tačiau manau, kad 7-10 taškų skirtumu pergalę švęs Željko auklėtiniai.