Pastarųjų dienų „Gargždų“ klubo naujienos privertė mane iš naujo pasižiūrėti į Lietuvos krepšinio lygos pirmenybes ir jos problemas. 

 

Jei pradėti nuo pat pradžių, nesu šios lygos fanas. Jei komerciškai LKL’as yra patrauklus produktas ir neturėčiau didelių pastabų visai lygos vadovybei dėl atliekamo darbo, tai svarbiausias jo elementas man susižavėjimo nekelia. Kas tas elementas? Pats krepšinis ir jo lygis. 

 

Manau, kad krepšinio šaliai turėti lygą, kuri rikiuojasi 8-9 vietoje imant visas senojo žemyno pirmenybes - prastas rezultatas. Mes turime gana stiprią infrastruktūra, jei kalbėti apie arenas, bet jose rungtyniaujančios ekipos… Kartais paduoda tokių sprendimų, nuo kurių bekrapštant galvą gali atsiverti milžiniški krateriai. 

 

Paimkime „Šiaulių“ pavyzdį, kuris tik įrodo, kad turėti konkurencingą komandą užtenka tiek nedaug - priimti protu suvokiamus sprendimus ir nepasirašynėti ilgalaikių kontraktų su strategais, kurie yra daug žemesnio lygio nei mūsų vietiniai specialistai. Urbono galima nemėgti kiek tik nori, bet žmogus atėjęs į jau mirusią komandą jai įputė tiek gyvybės ir energijos, kad ši sugebėjo nukeliauti net iki KMT finalinio ketverto. 

 

Žinoma, komanda kurią jie nugalėjo yra dar vienas apibūdinimas viso to, kas yra blogai su mūsų vietiniais klubais. Paskutiniosiose savo rungtynėse Jonavos „CBet“ rungtyniavo šešiese. Šešiese! Kaip galima taip nesusikomplektuoti sudėties, kad sezono viduryje tu vis dar neturi pusės komandos? Tačiau Jonava ne vienintelė ekipa, kuri metai iš metų kamuojama šio viruso. Pabašiu principu vadovaujasi daugelis antros turnyrinės lentelės pusės komandų, iš kurių į peržiūras pakviestų arba su trumpalaikiais kontraktais žaidžančių žaidėjų skaičiaus atrodo galėtum sudaryti dar vieną lygą. 

 

Pastaruoju metu buvo eskaluojama ir legionierių limito tema LKL’e. Mano nuomonė šiuo klausimu labai tvirta - legionierių limitą aš mažinčiau iki 4 žaidėjų. Priežastis paprasta. Taip paliktume daugiau vietos komandoms užpildyti savo gretas lietuviais, tokiu būdu keliant ir jų bendrą lygi. Šiuo metu nematau jokios tvirtos sistemos pagrindų, kur perėjimas iš žemesnių lygų būtų kaip natūralus procesas, o ne forcinimas tiesiog užpildyti 11-12 žaidėjų vietas niekam nežinomais krepšininkais. 

 

Jei kas sako, kad dėl to nukentėtų bendras lygos meistriškumo lygis, tai kaip ir minėjau ankščiau, jis nėra labai aukštas ir dabar. Pirmas 6 lygos komandas nuo jų oponentų turnyrinėje lentelėje kokybės klausimu skiria ne kilometrai, o šviesmečiai. Ir dėl legionierių limito sumažinimo šia prasme nepasikeistų niekas.

 

Lyga taip pat turėtų užtikrinti, kad joje rungtyniaujntys klubai yra mokūs ir kompetetingi. Mes negalime pas save turėti tokių situacijų, kurioje dabar atsidūrė „Gargždai“. 

 

Iš čia turbūt atėjo ir paskutinė problema, kuri man kelia didžiausią rūpesti. Tai lygos praplėtimas iki 12 komandų. Kokia prasmė turėti daugiau kiekybės, o ne kokybės? Tai vienas iš tų aspektų, kodėl tiek mūsų žaidėjai, tiek specialistai, tiek pati lyga Europiniu kontekstu nėra paišoma labai pozityviai.

Mano nuomone, mums pilnai užtenka 10 komandų, iš kurių paskutinę vietą užėmusi ekipa slinktusi į NKL’ą, jei šias pirmenybes laimėjęs klubas sugebėtų atitikti aukštesnio lygio standartus ir rungtyniauti LKL’e.

 

Nesakau, kad LKL’as šiuo metu yra kažkokioje tragedijoje, bet tikrai yra daug dalykų, kuriuos pakeitus, mūsų vietinės pirmenybės taptų geresnėmis. To belieka ir palinkėti.