Krapštomas bačkos dugnas
Scraping the bottom of the barrel - angliškas terminas, kuris naudojamas apibūdinti situacijai, kai visi geriausi variantai jau atkritę ir turi dirbti su tuo, ką turi.
Taip aš vadinu savo Tinderio match’ų visumą. Bet dabar visai ne apie tai.
Šis terminas taip pat puikiai tinka ir kalbant apie mūsų visiems brangios rinktinės sąrašiuką. Dėl globaliai suprantamų priežasčių, šiemet jis - skurdokas.
Gynėjai: Rokas Jokubaitis, Vaidas Kariniauskas, Tomas Dimša, Margiris Normantas, Ignas Brazdeikis.
Puolėjai: Mindaugas Kuzminskas, Gytis Radzevičius, Tadas Sedekerskis, Eimantas Bendžius, Eigirdas Žukauskas, Donatas Tarolis.
Vidurio puolėjai: Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas, Martynas Sajus, Laurynas Birutis.
Bet jokiu būdu nesakau, kad jis blogas. Kaip kadaise dainavo Mia (taip, įsivaizduojate, tai galima pavadinti dainavimu!) - yra kaip yra. O asmeniškai man atrodo, kad su tokia rinktine galime pasiekti dar daugiau, nei surinkus visas galimas mūsų žvaigždes. Ir ne, atsakau iš karto, kad vaistų išgerti šiandien nepamiršau.
Kai underdog’ai tampa overachiver’iais
Su Lietuvos rinktine dažniausiai būna du variantai: surenkame gerą sudėtį, bet pasirodome blogai arba važiuojame be jokių lūkesčių ir sėkmingai paneigiame išankstines prognozes. Aišku, būna ir trečias variantas - čempionatas Lenkijoje. Bet čia daugiau anomalija ir tiesiog krepšinio košmaras, kurio net nebūtina prisiminti. Mano galvoje to čempionato nebuvo išvis. Taip, kaip nebuvo didžiojo šeimų maršo arba Kuncaičio atsakymo į klausimą “Kam priklauso Krymas?”. Pasąmonė tiesiog pati blokuoja traumingas patirtis.
Lietuvos krepšinio rinktinė geriausiai užlošia tada, kai jos nekankina favoritų etiketė ir nekeliami aukščiausi tikslai. Dar daugiau, net jei ir nepasiekiame kažkokių stebuklingų rezultatų, bet žaidimas aikštelėje atrodo kur kas laisvesnis ir gražesnis. Ir man taip tinka. Net paprastam žiūrovui visada smagiau susitapatinti su kovojančiais underdog’ais, nei steninčiais favoritais. Smagiausia, kad pavyzdžiui pasirodžius net ir tragiškai, nebus nusivylimo ir nepamatysime nirštančių kaimiečių, kurie po nesėkmingų čempionatų iškeičia skardinę alaus bei nukastą pelėsinės dešros gabalą į deglą ir šakę, išversdami karutį verbalinio mėšlo į visas įmanomas komentarų skiltis.
Bet net žiūrint į šią sudėti neatrodo, kad turėtų nutikti kažkas tragiško. Žaisti ir įrodyti savo vertę tikrai yra kam. O būtent tai ir gali tapti didžiausiu šios rinktinės motivaciniu varikliuku.
“Būti ar nebūti” arba tiesiog (ne)skausmingi atkabinimai
Paprastai smagiausia šio etapo dalis - paspėlioti, su kuriais žaidėjais iš šio sąrašo bus atsisveikinta. 15 pavardžių ir tik 12 vietų. Paprastai sakau todėl, jog ji būtų įdomiausia, jei viskas nebūtų taip aišku jau dabar. Taigi, kam savo tris “ne” duočiau aš?
Pirmasis kandidatas - Donatas Tarolis. Kad ir kaip skurdžiai atrodytų mūsų sunkiojo krašto puolėjo pozicija, bet “sorry” brolau, tikrai ne. Su visa pagarba Donatui, bet kaip sako nuo kokaino Everesto savo šnervių neatitraukianti MMA super žvaigždė Conor’as McGregor’as - “there are levels to this game”.
“Is this the real life? Is this just fantasy?” Antrasis, ir toks pat lengvas atkabinimas - Martynas Sajus. Gal net lengvesnis, nei Donato Tarolio atveju. 4 centrai rinktinėje tikrai nereikalingi, o jo konkurentai - visa galva geresni žaidėjai.
Dėl trečiojo kandidato - truputį sunkesnė dilema. Ar vežtis Eigirdą Žukauską, nes turime tikrai didelę skylę jo pozicijoje, ar duoti pelnytą šansą Laurynui Biručiui, kuris ne kartą tildė kritikus savo solidžiu žaidimu antrojoje Eurolygos sezono atkarpoje? Čia jau “pick your poison” situacija, nes nei vienas, nei kitas negaus solidaus žaidimo laiko. Bet aš mirčiau prie, šalia ir ant pasirinkimų kalvos su Laurynu.
Dar viena pavardė, kuri šiame dvyliktuke neįsipaišo mano dėlionėje - Vaidas Kariniauskas. Vietoje jo lengva ranka prigriebčiau Dovydą Giedraitį, o gal net tą patį Deividą Sirvydį. Pastarasis man apskritai atrodytų kaip logiškas pasirinkimas žiūrint tiek į rinktinės ateitį, tiek ir į dabartį, nes turėtų didžiausią potencialą sprogti puolime, kad ir trumpomis atkarpomis, taip pat labai išretėjusioje gynėjų grandyje.
Vienaip ar kitaip, bus labai įdomu stebėti šios rinktinės žaidimą kontrolinėse rungtynėse, po kurių galėsime aptarti visą sitaciją dar detaliau.
