Kazio Maksvyčio era Kaune priėjo liepto galą. Mano nuomone, tai nutiko per vėlai, bet šį strategą bus galima prisiminti tik geriausiais žodžiais vien dėl to, ką pavyko nuveikti praėjusiame sezone. Tačiau nors pati žaidimo kokybė atrodė prasčiau, šis sezonas bendrąja prasme taip pat nebuvo prastas, jei ne tos nelemtos rungtynių pabaigos. Buvo pralaimėta ten, kur pralaimėjimo neturėjo būti, o uždaryti rungtynių prieš stipresnius varžovus taip pat nepavyko daryti tokiu geru procentu, koks buvo praėjusiame sezone. 

Daug atsakomybės dėl dabartinės „Žalgirio“ situacijos turi prisiimti ir klubo vadovybė. Maksvytis tebuvo įkaitas tų sprendimų, kurie buvo priimti dar neprasidėjus sezonui. Kartosiuos kaip užsikirtusi plokštelė, bet man buvo sunkiai suvokiamas sprendimas nepasiūlyti naujos sutarties Isaiah Taylor’ui turint omenyje tai, kad Maksvytis jau nuo pat sezono pradžios savo rotacijose nematė vietos Lukui Lekavičiui. Dar didesnis liapsusas komplektacijoje buvo Brazdeikio pardavimas, neturint jam jokios pamainos. Pridėkite dar tai, su kokiomis traumų problemomis šį sezoną susiduria kauniečiai ir galime drąsiai teigti, kad Kazys šį sezoną vairavo griūvančią geldą. Turbūt verta paminėti ir tai, kad šiam strategui visgi buvo per sunku laviruoti dvi svarbiausias pozicijas Lietuvos krepšinyje ir išlaikyti tą spaudimą, kurį kelią „Žalgirio“ ir rinktinės postai.

Kazys į komandą atėjo sunkiausiu metu ir sugebėjo iš naujo sulipdyti ne tik komandinę dvasią, bet ir santykius su sirgaliais. Visi dabar skaičiuojami sold out’ai yra didelė dalis būtent Maksvyčio įdirbio ir jo paprastumo, kuriuo jis sužavėjo ir pavergė daugelį žmonių. Tačiau paskutiniosiose rungtynėse pasimatė galutinis šio stratego išsisėmimas ir permainos jau buvo būtinos.

O permainos buvo aiškios ir numatytos jau senokai. Andrea Trinchieri jau kuris laikas sėdėjo „ant lagaminų“ ir laukė savojo šanso stoti prie „Žalgirio“ vairo. Italas ateina į labai karštą ir nestabilią situaciją, kurioje sprendimus priiminėti teks iš karto. Pirmasis iš jų, mano nuomone, turėtų būti atsisveikinimas su Austin’u Hollins’u ir kuo skubesnės paieškos į įžaidėjo poziciją. Kauniečiams kuo skubiau reikalingas kūrėjas, galintis išjudinti buksuojantį puolimą. Hollins’as - spot up metikas ir tikrai ne geriausioje savo formoje, todėl šiai „Žalgirio“ sudėčiai jis tiesiog nereikalingas. 

Antrasis sprendimas turėtų būti rotacijos sumažinimas. Norint išlikti konkurencingais Eurolygoje, reikia verstis 9-10 pajėgių žaidėjų rotacija, o ne taikyti ledo ritulio principus, kuriais paskutinėse savo rungtynėse su „Maccabi“ vadovavosi Kazys, kai per pirmąjį kėlinį buvo panaudoti visi 12 krepšininkų. Net neabejoju, kad atvykus papildymui įžaidėjo pozicijoje, Trinchieri smarkiai apkarpys Giedraičio rolę ir minutes. Laiku po žaidimo saulę greičiausiai teks mažiau mėgautis ir Lavrinovičiui. 

Trečias ir turbūt svarbiausias aspektas bus tai, kaip greitai šis strategas sugebės įvesti savo taisykles į šią komandą. Trinchieri pasižymi kaip specialistas, turintis labai plačią derinių knygą. Naivu tikėtis, kad pavyks išokti į lenktynes dėl atkrintamųjų, tačiau tai bus puiki galimybė padėti pamatus ateinančiam Eurolygos sezonui. Italas jau įrodė, kad šiame formate gali spausti vašką iš panašios medžiagos, kurią turi „Žalgiris“. 

Jei kalbėti apie Trinchieri minusus, dažniausiai primenama apie jo aroganciją. Tačiau tai bus minusas tik tuo atveju, jei komanda neprogresuos ir nerodys geresnių rezultatų. Žvelgiant tik iš sirgaliaus ir stebėtojo perspektyvos, spaudos konferencijos su šiuo strategu tikrai nebūna nuobodžios, bet žurnalistai turės pasikaustyti stipriais kantrybės šarvais ir atlaikyti kritikos strėlių po kiekvieno italui nepatinkančio klausimo. 

Ir turbūt didžiausias aspektas, dėl kurio kyla raudona vėliavėlė - rezultatai vietiniame fronte. Trinchieri praėjusiais sezonais prapylė Vokietijos pirmenybes turėdamas tikrai geresnes komandas ir sudėtis, nei jo oponentai. Jei šiam specialistui nepavyktų iškovoti LKL aukso, neaišku, ar jis dar stovėtų prie „Žalgirio“ vairo kitą sezoną.

Tačiau tai tik spėlionės. Faktas vienas - „Žalgiriui“ tikrai reikėjo permainų. Ir stebėti šias permainas vadovaujant tokiai charizmatiškai asmenybei bus be galo įdomu.