Laužė teisėjų duris. Vienas iš nedaugelio, kuris nusprendė nežaisti nešvarių žaidimų L. buvo arbitras G. Paparesta. „Juventus“ 2004 metų „Serie A“ išvykos rungtynėse prieš „Reggina“ teisėjas neįskaitė dviejų Juvės įvarčių, ko pasekoje Turino komanda pralaimėjo rungtynes rezultatu 1:2. Visagalis L. Moggi nesusitvardė ir po rungtynių įsiveržė į teisėjų kambarį bei aprėkė šiuos pykdamas, kad taip tesėjauti negalima. Kas buvo po to, puikiai papasakoja vėliau paviešintas Moggi telefono skambutis, kurio metu šis kalbėjo su savo mergina: “Tu matei ką jis išdarinėjo aikštėje? Jis atšaukė du įvarčius! Aš užrakinau teisėją rūbinėje, o raktą išmečiau, kad niekas jo neišleistų. Jie turėjo laužti duris.”
Teisėjų kontrolė. Dar dirbdamas skautu bei eidmas įvairias pareigas „Lazio“ „Torino“, „Napoli“, „Roma“ komandose L. Moggi užmezgė ryšius su labai rimtomis futbolo pasaulio bei federacijos figūromis. Geri santykiai su įtakingais žmonėm bei futbolo užkulisių išmanymas leido Juvės vadovui daryti įtaką rungtynėms. Vienas iš pagrindinių to instrumentų buvo teisėjai. Telefoniniai pokalbiai atskleidė, kad Luciano bendradarbiavo su tuo metu „Serie A“ rungtynėms teisėjus skirsčiusiu P. Bergamo. Byloje nebuvo nei vieno įrodymo dėl teisėjų papirkinėjimo. Spėjama, kad to galėjo iš tikrųjų nebūti. L. Moggi turėjo įtaką žiniasklaidoje. Jam nepalankūs teisėjai buvo kritikuojami TV laidose, neigiamai aprašomi spaudoje. Negana to, vienas žymiausių Italijos komentatorių F. Baldas, taip pat, turėjo savo rolę. Gavęs užduotį, jis rungtynių metu neigiamai vertindavo teisėjo sprendimus, formuodamas blogą jo reputaciją. Spėjama, kad teisėjai bijojo prarasti darbus, nukentėti, būti nušalinti, sutrypti žiniasklaidos, todėl dauguma jų pasiduodavo spaudimui ir priiminėdavo „Juventus“ palankius sprendimus.
Kaip viskas veikė rungtynėse? Reikalai prasidėdavo paskutinėse „Juventus“ varžovų rungtynėse. L. Moggi pasirūpindavo, kad rungtynėse teisėjautų savas savas arbitras. Šis gaudavo nurodymus, kurie būsimų Juve varžovų žaidėjai turi gauti korteles, tam, kad praleistų sekančias rungtynes. Taigi, varžovai į susitikimą atvykdavo su žaidėjų netektimis. „Juventus“ rungtynių dieną įdomybių buvo dar daugiau. Pradėkim nuo to, kad buvo bendradarbiaujama su TV transliuotojais, tam, kad abejotini teisėjų sprendimai pakartojimų metu būtų rodomi Juvei palankiais kampais. Tuo pačiu, rungtynių komentatorius palaikydavo teisėjus, teikdamas, kad sprendimai tikrai teisingi. Arbitrai reikiamais momentais (ypatingai abejotinuose epizoduose) atlikdavo lemtingus sprendimus: fiksavo arba nefiksavo nuošales, skyrė arba neskyrė baudinius, rodė arba nerodė korteles. Turint tokį teisėjų palaikymą labai nesunku galutinį rezultatą pakreipti reikiama linkme.
Įsivėlė dar 12 komandų. Sakydamas, kad dalyvavo visi, o skaudžiausiai buvo nubaustas jis, L. Moggi buvo teisus. Pirminėje stadijoje, dėl įtakos darymo teisėjams ir mačo baigtims, kartu su „Juventus“ buvo nubausti: „Reggina“, „Lazio“, „AC Milan“, „Fiorentina“. Juve vieninteliai buvo pašalinti iš „serie A“. Kiti minėti klubai atsipirko atimtais taškais. Vėlesnėse tyrimo stadijose paaiškėjo dar daugiau detalių. 2011 metais L. Moggi advokatų komandą paviešino telefoninių pokalbių įrašus, kurie patvirtina, jog į skandalą yra įsivėlę ir korumpuotus veiksmus atliko dar 8 komandos: „Brescia“, „Cagliari“, „Chievo Verona“, „Empoli“, „Brescia“, „Palermo“, „Udinese“, „Vicenza“, „Inter Milan“. Nepaisant garso įrašų, visi minėti klubai atsakomybės išvengė dėl senaties termino. Vat toks tas itališkas teisingumas.
„Inter Milan“ yra antras įdomiausias skandalo dalyvis. 2005/06 metų Serie A titulas buvo atiduotas būtent „Inter“. Reikėtų paminėti tai, jog tais metais Italijos futbolo federacijos prezidentu tapo Guido Rossi, kuris yra buvęs „Inter“ akcininkas ir tarybos narys. Veikėjas, kuris buvo atsakingas už „Juventus“ pašalinimą ir titulo atidavimą buvo tiesiogiai susijęs su Milanu. Klubas pasipelnė ne tik iš čempionų titulo, tačiau ir už nedidelį mokestį įsigijo „Serie B“ nenorėjusius žaisti Juve legionierius: Z. Ibrahimovic ir P. Vieira.
Išvengė įkalinimo. Būdamas 74-ių, 2011 metais L. Moggi sulaukė verdikto. Italijos teismas pripažino Luciano kaltu dėl organizuotos nusikalstamos grupės įkūrimo ir vadovavimo. Luciano buvo nuteistas už poveikio darymą federacijos atstovams, teisėjams. Teismas paskyrė kaltininkui 5 metų ir keturių mėnesių įkalinimo bausmę. Kartu su juo už grotų buvo pasiųsti: P. Bergamo (skirstęs teisėjus futbolo rungtynėms), jo kolega P. Pairetto, Italijos futbolo federacijos viceprezidentas I. Mazzini, teisėjas M. De Santis,
Andrea ir Diego della Valle (valdę „Fiorentina“ klubą), „Lazio“ prezidentas C. Lotito, ACs „Milan“ vadovas L. Meani. Nepaisant to, Moggi į kalėjimą nesėdo. Galiausiai, 2015 metais aukščiausiasis teismas panaikino 2 kaltinimus, o trečiajam suėjo senaties terminas. To pasekoje, L. Moggi buvo išteisintas.
