Į klausimą „Kieno Vilnius?“ kol kas galima atsakyti labai paprastai - „Ryto “. Ir tai neturėtų pasikeisti dar ilgai. Apskritai, vilniečiai per paskutiniuosius sezonus prikėlė savo komandos pasitikėjimą ir kuria neįtikėtiną atmosferą. Ir tokią aukštą sirgalių įsitraukimo kartelę jiems pavyksta išlaikyti net ir persikėlus į ASG Areną. Vilnius, galima drąsiai teigti, vėl kvėpuoja krepšiniu ir prie to taip pat nemaža dalimi prisideda ir tai, kad sostinėje atsirado dar vienas klubas.
Kitaip nei Vilniaus „Rytui“, „Wolves“ komandai dar teks gerokai pasidarbuoti ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir valdant klubo komunikaciją. Pelnytai ar ne, bet vilkai dabar turi greičiausiai nemėgstamiausios visos Lietuvos komandos statusą. Ir bijau, kad tos etiketės jiems nepavyks nusikratyti dar ilgai, turint omenyje, kas yra komandos savininkas. Lietuviai žmonės kuklūs ir jiems nepatinka išsišokėliai. Bet krepšinyje svarbiausia pergalės, todėl šis Vilniaus derbis nestokos intrigos ne tik dėl užkulisinių reikalų.
Sezono starte atrodė, kad „Wolves“ ir vėl padarė klaidų komplektacijoje. Dėl to ir pats žaidimas buvo labai neįtikinantis. Tačiau bėgant lauikui, Kęstutis Kemzūra sugebėjo sustyguoti žaidimą taip, kad komanda nesugebėjusi gintis tą pradėjo daryti aukštu lygiu, o individualiu meistriškumu pasižyminčiame puolime komanda atrado savuosius lyderius. Ir tokia žaidimo kartelė išlaikoma nepaisant to, kad „Wolves“ išgyveno net dvi skaudžias netektis paeiliui. Antroji iš jų - kertinė, mat Rasheed’as Sulaimon’as demonstravo neįtikėtiną formą ir buvo bene geriausias žaidėjas visoje Lietuvos krepšinio lygoje. Tačiau be savo geriausio žaidėjo žaidžiantys vilkai sugebėjo komandoje rasti žmones, kurie bent kažkiek kompensuoja Sulaimon’o netektį, pakylėdami savo žaidimą į aukštesnį lygį. Pirmiausia kalbu apie Tre’shawn’ą Thurmaną. Žaidėjas kuris sezono pradžioje atrodė labai didelis klaustukas ne tik dėl savo žaidimo, bet dar labiau dėl apatijos, kuria jis pasižymėjo sezono starte. Tačiau puolėjas susitvarkė su savo psichologija ir tapo vienu iš pagrindinių komandos ramščių, nepaisant to, kad jo kontraktas - vienas kukliausių „Wolves“ klube. Jam labai gerai talkina Vaidas Kariniauskas, kuris po žaidimo rinktinėje spinduliuoja labai dideliu pasitikėjimu savimi, o tai konvertuojasi į užtikrintą žaidimą aikštelėje.
Kalbant apie šio sezono „Rytą“, komanda man atrodo daug simpatiškesnė. Nors vilniečiai neteko ryškaus savo lyderio, mano kulia nuomone, tai išėjo jiems į naudą. Lygesnė ir gilesnė sudėtis leidžia galingai rungtyniauti Lietuvos krepšinio lygoje. Tiesa, verta paminėti, kad Čempionų lygoje sekasi kiek blogiau. Patirtos dvi nesėkmės ir iškovota tik viena pergalė prieš komandą, kuri turėtų vargo rungtyniaujant net su NKL klubais. Nepaisant to, Ryto žaidime matosi aiškus braižas ir tęstinumas, kurio didžiausias kaltininkas yra puikiai savo darbą atliekantis Giedrius Žibėnas.
Bukmekeriai šiame susitikime mato namų šeimininko teisėmis į rungtynes ateinančio „Ryto“ pergalę ( koeficientai rašymo metu - „Rytas“ 1,54 : 2,49 „Wolves“). Ir tai neturėtų kelti nuostabos, turint omenyje, kad šeimininkų sudėtis „popieriuje“ šiuo metu atrodo tikrai stipresnė. „Wolves“ ekipai matau tik vieną kelią į pergalę - tempo lėtinimą, įveliant savo varžovus į klampų pozicinį žaidimą. Panašia taktika šį sezoną vienintelį pralaimėjimą vilniečiams išrašė Kauno „Žalgiris“, tad Kęstutis Kemzūra turėtų labai krupščiai išnagrinėti tų rungtynių įrašą.
Sekmadienį Vilniuje nusimato tikrai ypatingos rungtynės su išskirtine atmosfera, kuria galės pasilepinti net ir mažiau Lietuvos krepšinio lygos batalijas stebintys žiūrovai.
