Turiu iš karto prisipažinti, kad labai nemėgstu Eurovizijos ir visko, kas susiję su ja. Muzikine prasme tai klaikus ir talento stokojantis renginys. Vis tik šiais metais ir mane pagavo šitas hype traukinys, kuris privertė stebėti atrankas ir turėti savo favoritus. 

 

Tad iš pradžių apie gerus dalykus.

 

Labai gerą įspūdi man paliko vedėjos Gabrielė Martirosian ir Nombeko Augustė. Šios moterys tikrai nusipelno aukščiausių pagirų už tai, kaip profesionaliai jos pasižiūrėjo į šį netalentingų pasirodymų kratinį, o jų būvimas scenoje šį renginį pakelia į kur kas aukštesnį lygį.

 

Atskiro paminėjimo vertas ir backstage vedėjas Nerijus Trilikauskas - x.Khen. Nors prireikė labai daug laiko, kad akys įprastų prie jo rožinių ūsiukų, šis vaikinas tikrai turi talentą ir matosi, kad daug dirba bei ruošiasi bandant užduoti įdomius klausimus, išspaudžiant bent šlakelį žmogiškumo iš daugumos dalyvių, kurių pasirodymai yra tokie pat generic, kaip jų asmenybės. 

 

Komplimentus galima išsakyti ir visai kūrybinei grupei, nuo scenos iki aprangos stiliaus kūrėjų, kurie turi kažkokiu būdu įvilkti kiekvieną mėšlo gabaliuką, kuriuos kai kurie dalyviai drįsta vadinti pasirodymais, į kuo blizgesnį popieriuką. 

 

Tai tiek ir būtų pozityvo. Dabar pereinam prie įdomiausios dalies.

 

Mano misija stebint šias atrankas buvo išrinkti blogiausią pasirodymą. Ir nenuginčijamas tokio titulo laureatas pasitaikė jau antrojoje atrankoje. Po to pasirodymo, visi kiti atrodė plius minus toleruotini. Andrius Pojavis buvo tas žmogus, kuris pažadino manyje demoną, norintį į save sugerti kuo daugiau siaubingos muzikos. Čia tas bičas, kuris dainavo apie tai, kaip nori tobulai tilpti į kieno nors apsikabinimą. Su savo nejaukiu žvilgsniu, be perstojo bėgančiomis seilėmis ir charizma, kurios pavydėtų bet koks serijinis žudikas, Pojavis pelnė mano visiškas simpatijas. Gaila, kad jis nepraėjo į finalą. Mums būtinai reikėtų išsiųsti jį į Euroviziją vien tam, kad šio konkurso rengėjams parodytume, kokį pragaro gelmių muzikos mazutą jie iškelia į viršų per visas šias atrankas. Pojavis savo dainoje taip pat spėjo žiūrovams duoti neįkainojamą patarimą apie tai, kad „We have to read some books to discover ourselves, you know“. Lietuviškasis samurajau, siūlau tau taip pat paskaityti knygų apie tai, kaip turi skambėti gera muzika.

 

Antroji atranka man įsimintina buvo ir dėl to, kad joje išgirdau ir savo favoritą. Turbūt labiausiai dėl to, kad man ir šiaip patinka jų muzika. O gal dėl to, kad man visada norisi išsiųsti ką nors, kas turint bent užuominas į mūsų tautiškumą. Tad savo favoritu skelbiu „Žalvarinį“. Tiesa, jų šansai yra vertinami blogiausiai iš visų finalo dalyvių, bet kol viltis dar gyva, su džiaugsmu stebėsiu jų pasirodyma finale.

 

Kalbant apie finalo favoritus, didžiausia kova turbūt virs tarp „The Roop“ ir „Silvester Belt“. Jei finalo nelaimės mano mylimas „Žalvarinis“, tai nebūsiu labai piktas, jei Eurovizijoje mums atstovaus viena iš šių dainų. Jos puikiai atitinka standartą, kuris yra reikalingas šiam konkursui ir turėtų finišuoti kažkur viduriuke. Žodžiu, tikrai išvengtume gėdos ir dugno, kas žiūrint į mūsų lūkesčius ir yra aukso standartas. 

 

Teksto metu finalo dalyvių šansus bukmekeriai vertina taip (koeficientai):

 

Silvester Belt - 1.7

 

The Roop - 2.9

 

VB Gang - 3.5

 

Il Senso - 7

 

Queens Of Roses - 10

 

Aistė - 10

 

Monika Marija - 10

 

Shower - 13

 

Pluie de Cometes - 20

 

Žalvarinis - 20

 

O kas yra tavo favoritai šių metų atrankoje į Euroviziją?