Oficialus rinktinės stovyklos startas šiemet buvo kiek ramesnis, nei įprasta: į Palangą vyrai susiririnko su daug mažesne įtampa, žaidėjams rankų paspausti neatvyko nei federacijos prezidentas, nei de facto vadas generalinis sekretorius, o vėlavęs Jokubaitis paspartino žingsnį tik tada, kai išgirdo, kad su kiekvieneriais metais vis labiau į Arvydą Sabonį morph’inantis Valančiūnas jau griežia dantimis ir purto galvą. 

 

Prieš pat startą, nutiko kai kas, kas verčia iš naujo persidėlioti mano rinktinės galutinį dvyliktuką. Visai neseniai paaiškėjus, kad prie rinktinės neprisijungs Gytis Radzevičius bei Martynas Sajus, trenerių štabui veikiausiai teks kišti rankutes į rezervinės rinktinės krepšelį. Galbūt to magiškojo triušio ištraukti ir nepavyks, bet neblogų variantų tikrai yra. 

 

Kai sakau, kad dvyliktukas bus mano, tai tą ir turiu omenyje. Aš net neabejoju, kad Maskvytis į čempionatą vešis Kariniauską, bet mano dvyliktuke jo nebūtų nei kvapo. So keep that in mind, prieš pradedant berti priekaištus.

Nesusipratimas ar komercija?

 

Prieš pradedant kalbėti apie rezervinę rinktinę, negalima nepaminėti fakto, kad nebuvo žmogaus, kuris nepakėlė antakio pamatęs šį žaidėjų kratinį. Modestas Paulauskas, Tautvydas Baltrušaitis, Jonas Paukštė, Gytis Nemeikša, Tadas Budrys, Šarūnas Valunta, Mantas Litvinas - pripažinkime, kad net didžiausias krepšinio mylėtojas šias pavardes girdi pirmą kartą arba su jomis susipažinęs tiek pat, kiek Kauno meras susipažinęs su padorumo sąvoka. Taip labai, labai nedaug. 

 

Visi generalinio sekretoriaus bandymai paaiškinti šio sąrašo esmę yra labai mieli, bet ar rezervinė rinktinė tikrai turi vadovautis tokiais iššaukiančiais ir diskusijas keliančiais komerciniais principais? Man atrodo, kad tai tik žemina ne tik šio sąrašo, bet ir visos federacijos prestižą. Buvo galima pakviesti žaidėjus, kurie gal ir turėtų tokius pačius neįmanomus šansus patekti į pagrindinę rinktinę, bet bent jau žiūrint į pavardes, akys degtų daug mažiau. Tokių žaidėjų pilnas LKL’as. Dar daugiau, jie būtų mielai sutikę bent tokiu būdu apsimauti Lietuvos aprangą, sutikdami su visomis sąlygomis. Kokybė, geriausi įmanomi žaidėjai ir potencialas - mano nuomone, būtent tokias asociacijas turi kelti rinktinė. Komercija turėtų likti kažkur antrame, trečiame, o gal net išvis neminimame plane. Tikėkimės, kad netolimoje ateityje taip ir bus.

 

Realiausi kandidatai į pagrindinę rinktinę

 

Dabar apie tuos Maskvyčio iš skribelės traukiamus triušius. Vieno kandidato net traukti nereikės. Jis jau persisvėręs ant kepurės krašto ir tuoj pat išlips pats. Man net nekyla abejonių, kad į pagrindinę rinktinę turėtų patekti Deividas Sirvydis. Gynėjų linijoje verkiant reikia puolimo potencialo ir girdint, kad trenerių štabas kol kas labai patenkinti šio žaidėju darbu, verčia dar labiau tikėti, jog pamatysime ne vieną tinklelį skrodžiantį Deivido trajaką Pasaulio čempionate.

 

Likę kandidatai patenka į kategoriją “nenustebčiau, jei jis būtų paimtas”. Tokius žaidėjus turiu 4: Dovydas Giedraitis, Danielius Lavrinovičius, Gabrielius Maldūnas ir Ąžuolas Tubelis.

 

Dovydas Giedraitis mano dvyliktuke tikrai turėtų garantuotą vietą ir jame pakeistų Kariniauską. Aš labai vertinu potencialą ir labai nemėgstu žaidėjų, kurie jau pasiekė savo lubas. Taip pat prijaučiu žaidėjams galintiems pataikyti į krepšį, o ne tiems, kurie savo plytomis daužo lentą. Aišku, Dovis turėjo ir turbūt neišvengtų problemų kai susidurtų su aktyvesniu spaudimu. Tai mes labai gerai matėme Eurolygoje, bet aš būčiau linkęs rizikuoti. Vėl rizikuoti būtent dėl tos pačios ir akivaizdžios priežasties - gynėju linijoje reikės daugiau puolimo, nei organizacijos. Turint omenyje, kad rinktinės žaidimas bus vystomas kuo dažniau kamuolį įmetant Valančiūnui į baudos aikštelę - reikia žaidėjų, kurie gebės pataikyti lasvi arba sukurti bet kažkokią improvizaciją po driblingo. Dovis tą daro geriau nei Vaidas.

 

Pasirodžius informacijai, kad Laurynas Birutis nenori būti trečiu vidurio puolėju, pamainos mano dvyliktam žaidėjui taip pat ieškočiau rezervinėje rinktinėje. Pagrindinėje dar turime Eigirdą Žukauską, bet prastas praėjęs sezonas bei tos pačios pasiektos žaidimo lubos nebekelia pasitikėjimo. Donatas Tarolis - Just Don't Do It. Nors greičiausiai bus taip, kad Maskvytis pasirinks Gabrielių Maldūną, aš rinkčiausi iš Lavrinovičiaus ir Tubelio kandidatūrų. 

 

Apskritai, dvylikto žaidėjo klausimas pas mus visada eskaluojamas iki begalybės, kas yra visiškas overkill. Man atrodo, kad šio atveju reikėtų žiūreti labai paprastai - ateitis. Lavrinovičius įdomus žaidėjas, gali žaisti per dvi pozicijas, turi neblogą metimą ir gali iplėsti aikštelę. Bet mane labai žavi Tubelis ir turbūt niekas nesiginčitų, kad daugiau perspektyvų tapti ateities pagrindiniu rinktinės žaidėju turi būtent jis. Taip, dabar jis labai vienpusiškas ir gali žaisti tik vienoje pozicijoje, bet avansu - Ąžuolai, šok pas mane į dvyliktuką.

 

12

 

Taigi, sudėjus visus pliusus ir minusus, mano rinktinė Pasaulio čempionatui būtų tokia: 

 

Gynėjai: Rokas Jokubaitis, Dovydas Giedraitis, Deividas Sirvydis, Tomas Dimša, Margiris Normantas.

 

Puolėjai:  Ignas Brazdeikis, Mindaugas Kuzminskas, Tadas Sedekerskis, Eimantas Bendžius.

 

Vidurio puolėjai: Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas, Ąžuolas Tubelis.

 

O koks būtų tavo rinktinės dvyliktukas?