„Fenerbahce“ - „Panathinaikos“
Taktinė disciplina.
Šarūno Jasikevičiaus treniruojama komanda pasižymi vienu universaliausių žaidimų stilių visoje Eurolygoje – gebėjimu lengvai pereiti nuo pozicinio puolimo prie greitų atakų, tuo pačiu išlaikant gynybinį stabilumą. Taktinis lankstumas leidžia „Fenerbahçe“ keisti gynybos schemas – nuo agresyvios žmogaus dengimo iki zoninės ar „switch all“ sistemos, o tai tampa dideliu iššūkiu varžovams. Ypatingai išsiskiria jų priekinė linija, kurioje žaidžia tokie fiziniu pasirengimu dominuojantys žaidėjai kaip Bonzie Colson ar lyderis Nigel Hayes-Davis. Be to, komanda turi solidų tritaškių metikų arsenalą, o žaidimo kontrolę užtikrina patyrę gynėjai, tokie kaip Wade Baldwin ir Marko Gudurić. Jasikevičius taip pat garsėja savo gebėjimu įkvėpti komandą svarbiausiomis akimirkomis ir puikiai išanalizuoti varžovus, todėl „Fenerbahçe“ įpusėjus sezonui tapo viena labiausiai gynyboje subalansuotų komandų su aukštu pergalių procentu. Tokia kombinacija daro juos itin pavojingais bet kokio stiliaus varžovams. Ar sugebės Atėnai perlaužti Šaro komandos discipliną?
Sprogstamas puolimas ir gynyba baudos aikštelėje.
Ergino Atamano vadovaujama ekipa turi išskirtinį lyderių branduolį – Kendrick Nunn, Cedi Osman, Mathias Lessort ir Jerian Grant nuolat kelia grėsmę varžovų gynybai. Jie puikiai išnaudoja „1 prieš 1“ situacijas, dažnai verčia varžovus keistis gynyboje ir kuria disbalansą, kurį gali išnaudoti tiek perimetro, tiek priekinės linijos žaidėjai. Ypatingai svarbus yra Lessort vaidmuo – jis ne tik efektyviai ginasi po krepšiu, bet ir grėsmingai atakuoja iš „pick and roll“ situacijų, dažnai dominuodamas dėl atšokusių kamuolių. „Panathinaikos“ taip pat pasižymi čempioniška mentaliteto branda – pernai tapę Eurolygos nugalėtojais, jie puikiai žino, ką reiškia žaisti ir laimėti spaudimo akimirkomis. Atamanas, vienas emocingiausių trenerių Europoje, puikiai mobilizuoja savo komandą svarbiausiu momentu, o jo gebėjimas ištraukti maksimumą iš individualiai stiprių žaidėjų daro „Panathinaikos“ neprognozuojamą ir pavojingą bet kuriai komandai, ypač „Final Four“ atmosferoje, kur lemia ne tik taktika, bet ir psichologinis pasirengimas. Ar Feneriui įmanoma parengti planą prieš meistriškai improvizuojančius „Panathinaikos“ lyderius?
Prognozė.
Rungtynėse lemiamu faktoriumi gali tapti tai, kuri komanda geriau suvaldys rungtynių ritmą. Jei „Fenerbahçe“ sugebės pristabdyti Kendrick Nunn ir Cedi Osmano kūrybą bei privers „Panathinaikos“ žaisti lėčiau, jų šansai žymiai padidės – ypač turint tokią solidžią priekinę liniją. Tačiau jeigu graikų klubas anksti įsivažiuos ir įgaus pasitikėjimo per greitas atakas bei individualius proveržius, Atamano auklėtiniai gali įgyti emocinį pranašumą, kurį jie moka išnaudoti. Rezultatas: nervingose ir nerezultatyviose rungtynėse pergalę iškovos „Panathinaikos“ vos keletos taškų skirtumu.
„Monaco“ - „Olympiacos“
Geriausiai organizuota komanda Europoje.
„Olympiacos“ turi stabilų branduolį su tokiais žaidėjais kaip Thomas Walkup, Sasha Vezenkov , Kostas Papanikolaou, o priekinėje linijoje dominuoja Moustapha Fall. Treneris Georgios Bartzokas jau keletą metų kuria sistemą, kurioje svarbiausia – drausmė, tiksli kamuolio cirkuliacija, gynybinė struktūra ir kantrybė puolime. Komanda puikiai ginasi prieš „pick and roll“, nuolat spaudžia varžovų kūrėjus ir dažnai laimi dėl mažų detalių – atkovotų kamuolių, užtvarų ar perdavimų laiko. Jie yra viena labiausiai fiziškai pasirengusių komandų, kuri spaudimą išlaiko visas 40 minučių. Kitas svarbus „Olympiacos“ aspektas – brandus žaidimo valdymas. Thomas Walkup – vienas geriausių „grynųjų“ įžaidėjų Europoje, puikiai valdantis tempą, organizuojantis puolimą ir nuolat priimantis teisingus sprendimus. Ši komanda turi labai aiškų identitetą – jie nebando laimėti stiliumi, jie laimi struktūra, ištverme ir kolektyviniu darbu. Būtent šios savybės dažnai tampa lemiamos „Final Four“ kontekste. „Olympiacos“ į finalo ketvertą sugrįžta trečius metus iš eilės. Gal jau atėjo laikas laimėti?
Gynėjų talentas.
„Monaco“ komanda išlaikė branduolį, kuris ją pavertė viena konkurencingiausių jėgų Europoje. Pagrindinė varomoji jėga išlieka Mike James, kuris šį sezoną pasiekė visų laikų rezultatyviausio Eurolygos žaidėjo titulą. Jis ir toliau demonstruoja unikalų puolimo arsenalą, puikų metimą iš distancijos, „step-back“ techniką ir gebėjimą kurti situacijas tiek sau, tiek komandos draugams. Šalia jo puikiai dera Elie Okobo ir Jordan Loyd – abu gali perimti kūrėjo vaidmenį, pataikyti iš toli ir veržtis „vienas prieš vieną“. Šis gynėjų trejetas yra bene dinamiškiausias Eurolygoje – greitas, pavojingas ir sunkiai sustabdomas, ypač greitajame puolime. Priekinėje linijoje vis dar svarbią rolę atlieka mobilūs ir universalūs žaidėjai, tokie kaip Petr Cornelie ir Alpha Diallo, kurie gali dengti kelias pozicijas ir padeda komandai tiek gynyboje, tiek puolime, ypač išplėsdami aikštę tritaškiais ar efektyvia veikla „pick and roll“. Komanda, vadovaujama Spanoulio, demonstruoja didesnį disciplinuotumą, o jų gynyba ir rotacijos sparčiai gerėja, kas svarbu prieš fiziškai tvirtą „Olympiacos“. Ar gali „Monaco“ gynėjai būti maksimaliai efektyvūs prieš „Olympiacos“ gynybą?
Prognozė.
Pagrindinis klausimas - ar „Monaco“ pavyks sėkmingai versti savo greitą puolimą prieš tvirtą „Olympiacos“ gynybą ir kontroliuoti rungtynių tempą, kurį norės diktuoti Graikijos ekipa? Patirties ir stabilumo aspektu „Olympiacos“ turi aiškų pranašumą, o jų gebėjimas išlaikyti aukštą koncentraciją svarbiausiais momentais dažnai tampa raktu į pergales svarbiausiose rungtynėse. „Olympiacos“ turi daugiau patirties spaudimo kupinomis akimirkomis, tačiau jei „Monaco“ žaidėjai ras savo ritmą puolime ir kontroliuos kamuolį, rungtynės gali virsti netikėtu iššūkiu graikams. Rezultatas: po sunkios kovos „Olympiacos“ keliaus į finalą, laimėdami 5 - 10 taškų skirtumu.
