Abi komandos šį susitikimą pradės labai skirtingomis nuotaikomis.

 

„Real“ šiuo metu demonstruoja geriausią ir stabiliausią krepšinį visoje Europoje. Iš tikro sunku atsiminti atvejį, kad Eurolygoje viena komanda būtų tokia dominuojanti jėga. Niekam nekyla klausimų, kas šiuo metu yra geriausias klubas ir vargu ar karališkasis „Real“ bus išstumtas iš pirmos pozicijos turnyrinėje lentelėje reguliaraus sezono pabaigoje. Madrido komandos sėkmės paslaptis greičiausiai susideda iš klubo struktūros ir čempioniško charakterio ūgdymo, kur net ir komandos veteranai turi aiškiai sustiguotas roles ir dar sugeba duoti apčiuopiamos naudos. Bet didžiausia šio sezono sėkmės priežastis - Facundo Campazzo. Mažasis Faku šiai komandai pridėjo to, ko jai labiausiai trūko pastaruosius kelis sezonus: lyderystės ir žaidimo organizavimo iš pirmos pozicijos. Tai tikras match made in heaven ir atrodo, kad argentinietis net nebuvo niekur išvykęs. Natūralu, kad didesnę rolę praėjusiame sezone turėję žaidėjai turėjo pasislinkti į antrą planą kai į „Real“ gretas sugrįžo šis atominis vunderkindas, tačiau niekas dėl to nereiškia bereikalingų pretenzijų. Tai ir yra čempioniškos komandos pagrindas, kai visi dirba petys petin dėl vieno tikslo - čempionų trofėjaus. 

 

„Barcelona“ Šarūno Jasikevičiaus eroje taip pat buvo dominuojanti jėga reguliariajame sezone, tačiau šį sezoną viskas atrodo kiek kitaip. Banalu, tačiau visa katalonų sėkmė sezono starte greičiausiai buvo pastatyta ant buvusio trenerio bagažo, o dabar pasigirsta vis daugiau kalbų apie klibančią Roger’io Grimau kėdę, net ir tada, kai „Barcelona“ užima net 3 vietą Eurolygos turnyrinėje lentelėje. Lyrinis nukrypimas, bet norėčiau, kad mes pasimokytumę iš ispanų. Pokyčiai trenerio poste nebūtinai turi koreliuoti su rezultatais, bet labai svarbu ir tai, kokį žaidimą demonstruoja komanda, kokioje trajektorijoje ji yra šiuo metu, ir svarbiausia - kokia yra klubo ateities vizija. „Barcelona“ komandoje požiūriai į šią viziją dabar išsiskiria ir nors viešai deklaruojama, kad Grimau pozicija saugi, tačiau užkulisiuose netyla kalbos apie naują strategą ir kryptį šiai komandai. Ir taip, visa tai skamba beprotiškai komandai, kuri turi 11-6 balansą, bet reikia turėti omenyje, kad geriausios komandos Europoje žaidžia šachmatais, o ne šaškėmis.

Turbūt reikėtų didelės nesėkmės, kad išsipildytų mano priešsezoninė prognozė apie katalonų nepatekimą į atkrintamąsias varžybas, bet jau dabar galima nuspėti, kad „Barca“ greitu metu bus išstumta iš stipriausiųjų ketvertuko ir į jį nebesugrįš iki pat reguliariojo sezono pabaigos.

 

Kalbant apie pačias rungtynes, sunku įžvelgti kažkokius „Barcelona“ pranašumus, bet tą patį turbūt galima pasakyti apie kiekvieną komandą, kuri šį sezoną stoja į akistatą su karališkuoju „Real“. Ypatingai sunku turėtų būti atsilaikyti „Barcelona“ priekinei linijai, kur be Vesely, geru žaidimu gynyboje nepasižymi nė vienas žaidėjas. Jei Hernangomez’ą skalbė Birutis, tai sunku įsivaizduoti kaip jis atsilaikys prieš Tavares’ą ar Poirier. 

 

Šiek tiek optimizmo katalonams gali suteikti praėjusios savaitės „Real“ vargai Prancūzijoje, kur tik po dramatiškos kovos vieno taško persvara buvo įveikti „Asvel“ atletai. 

 

Karališkasis klubas Eurolygoje kol kas yra patyręs tik vieną nesėkmę, ir išlaikyti tokį pergalių ir pralaimėjimų balansą darysis vis sunkiau. 

 

Tačiau vartyk kaip nori, manau, kad „Real“ pasiims nesunkią pergalę Barselonoje ir taip dar labiau išklibins ir taip jau dylančią Grimau kėdę.