Plovė pinigus. Narkotikai Eskobarui sukrovė didžiules sumas pinigų. Be abejonės, visi pinigai nelegalūs, todėl puikus būdas dalį pinigų ištraukti į dienos šviesą buvo futbolas. Turbūt, tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl Pablo įsigijo Medeljino „Atletico Nacional“ futbolo komandą. Kaip bebūtų, ne paslaptis, kad kokaino karalius, iš tiesų, buvo didelis klubo fanas. Kažkada Pablo buvo pasakęs: „Aš kaip arbūzas. Žalias išorėje ir raudonas viduje” (žalia yra pagrindinė klubo spalva). Taigi, kur buvo naudojami Eskobaro nešvarūs pinigai? Už juos buvo statomos futbolo aikštės, mokami didžiuliai atlyginimai sportininkams ir treneriams. Į akademiją buvo viliojami geriausi Kolumbijos futbolo talentai bei rūpinamasi jų tobulėjimu, išlaikymu. taip pat, Pablo rūpinosi, kad būtų išpučiamos žaidėjų perėjimo, kainos. Tokiu būdu, pardavus žaidėją klubas gaudavo daugiau legalių pajamų. Nelegalūs pinigai buvo naudojami futbolo įvairių futbolo franšizių finansavimui, futbolo stadiono bilietų gamybai.
250,000$ arba mirtis. Tokį pasiūlymą išgirdo teisėjai prieš 1989 - ųjų Copa Libertadores pusfinalio rungtynes tarp „Atletico Nacional“ ir „Danubio“. Apie viską nuo pradžių. Trys teisėjai iš Argentinos atvyksta į Medeljiną. Pagal visas procedūras, atskridę iš vakaro įsitaiso viešbučio apartamentuose ir laukia rytdienos rungtynių. Vienas iš teisėjų į kambarį užsisako vandens. Vietoje laukto gėrimo, atidarius duris teisėją pasitinka ginkluotų vyrų brigada, kurių pagrindinis buvo vienas iš ištikimiausių Eskobaro smogikų, pravarde Popajus. Šis ant stalo padėjo lagaminą su 250,000 dolerių ir pasakė, kad tai jums nuo šeimininko. Tereikia, kad „Atletico Nacional“ laimėtų rungtynes. Jeigu tai neįvyks, jūsų gyvybės bus vertos mažiau nei 1000 dolerių, o sutvarkyti reikalus, net ir Argentinoje mums bus vieni juokai. Teisėjai pasakė, kad negali priimti šio pasiūlymo. Užpuolikai nesiderėjo, tiesiog pasiėmė lagaminą su pinigais ir išėjo. Nors Eskobaro pavardė nebuvo paminėta, tačiau visi puikiai suprato, kad už žodžio šeimininkas slepiasi būtent jis. Teisėjai visą naktį pešė cigaretes nežinodami, ką daryti ir bijodami dėl savo gyvybių. Rungtynių dieną pagrindinis teisėjas buvo toks pavargęs, kad vis panešė kojas. Arbitrų laimei, nuo par rungtynių pradžių „Atletico Nacional“ turėjo rungtynių kontrolę, mušė įvarčius ir nieko improvizuoti nereikėjo. Mačą triuškinamu rezultatu 6:0 laimėjo šeimininkai, iškovojo kelialapį į finalą, o teisėjai džiaugėsi, nes suprato, kad toks rezultatas leis jiems ir jų šeimoms ramiai gyventi.
Jei nelaimėsim - grįšit karstuose. 1989 - ųjų Copa Libertadores finalo rungtynės vyko Kolumbijos sostinėje Bogotoje. Jose susitiko „Atletico Nacional“ ir „Olimpia“. Mačui vėl buvo paskirta teisėjų brigada iš Argentinos. Veiksmas prasidėjo prabangiame miesto centro 5 žvaigždučių viešbutyje, kuris nežadėjo nieko įtartino. Arbitrai nusprendė pavakarieniauti viešbučio restorane, pasėdėti, tarpusavyje pabendrauti. Verta paminėti, kad teisėjams aptarnauti ir saugoti buvo paskirta net 50 žmonių delegacija. Vienu momentu sutapo, kad padavėjai ir kiti asmenys buvo kažkur dingę. Aišku, tai įvyko ne atsitiktinai. Netrukus prie stalo priėjo paltą vilkintis vyriškis ilgais plaukais ir tarė: „Labas vakaras. Kaip sekasi? Kuris iš jūsų Loustau? (pagrindinio teisėjo pavardė)“. netrukus svečias išsitraukė ginklą, padėjo jį ant stalo ir pats prisėdo.Teisėjams buvo liepta paklausyti atidžiai. Nepažįstamasis pasakė , kad jūsų šalis tokia pat neturtinga, kaip ir mano bei už 400 dolerių jums laisvai perpjautų gerklę. Jei „Atletico“ nelaimės, namo grįšite karstuose. Vienas iš teisėjų paklausė: „ko konkrečiai iš mūsų norite?“. Grasintojo Atsakymas buvo toks: „pagrindinis teisėjas žino, ką reikia daryti - vakarieniauti toliau“. Veikėjas tyliai atsistojo, pasiėmė ginklą ir išėjo. Po šio incidento teisėjus apėmė didžiulis stresas. Loustau paskambino federacijos prezidentui ir pasakė, kad atsisako teisėjauti tose rungtynėse. Prezidentas patikino, kad viskas bus gerai bei teisėjų saugumu bus maksimaliai pasirūpinta. Galiausiai, Loustau sutiko švilpti. Finalinės rungtynės baigėsi rezultatu 2:2, o komandos stojo prie 11 metrų baudinių linijos. Baudinių seriją 5:4 laimėjo „Nacional“ bei iškovojo pirmąjį Copa Libertadores trofėjų. Teisėjas pasako, kad po pergalingo baudinio išoriškai nesidžiaugė, tačiau viduje triumfavo. Po rungtynių teisėją viešbutyje pasitiko vyrai su automatais, įsodino į automobilį ir išsivežė. Teisėjui buvo reiškiami priekaištai, kad šis nebendradarbiavo. Dėka komandos pergalės nusikaltėliai buvo nuolaidūs ir po kelių valandų teisėją paleido gyvą ir sveiką.
A. Ortega nužudymas. 1989-ųjų rungtynės tarp „America de Cali“ ir „Independiente Medellin“. Pirmąją komandą palaikė ir finansiškai rėmė Cali kartelis, o Medeljino komanda rūpinosi Eskobaro kartelis. Šis mačas buvo simbolinė dvikova futbolo aikštėje tarp dviejų galingiausių narkokartelių. Mačo pabaiga: „America“ pirmavo rezultatu 3:2, bet pačioje pabaigoje Medeljino komanda gražiu smūgiu „žirklėmis“ išlygino rezultatą. Teisėjas nusprendė, kad buvo pavojingas žaidimas bei įvarčio neįskaitė (didžiosios daugumos nuomone, teisėjo sprendimas buvo teisingas). „Independiente Medellin“ pralaimėjo. Antrajam mačui tarp tų pačių komandų A. Ortega buvo paskirtas šoniniu teisėju. Rungtynės nebuvo labai reikšmingos, tad federacija manė, kad viskas yra pakankamai saugu. Nepaisant to, kai kurie teisėjo kolegos įspėjo A. Ortegą bei patarė į rungtynes nevykti. Teisėjas nepaklausė. Prieš mačą A. Ortega būdamas viešbučio kambaryje sulaukė grąsinančio skambučio, tačiau apie tai, ką pokalbio metu išgirdo - niekam nepasakojo. Minėtos rungtynės baigėsi lygiosiomis 0:0 ir teisėjas su policijos palyda išvyko į viešbutį. A. Ortega paprašė apsaugos jį paleisti prie pat viešbučio, kad galėtų nusipirkti užkąsti. Kai grįžinėjo, prie jų sustojo automobilis, iš kurio išlipo ginkluotas vyras, kuris liepė šalia buvusiam kitam teisėjui atsitraukti. A. Ortega bandė bėgti, tačiau gavo kelias kulkas į kojas. Netrukus žudikas priėjo prie pat ir paleido dar 8 mirtinas kulkas. Teisėjas mirė vietoje. Vienas pagrindinių P. Eskobaro parankinių, pravardė popajus duodamas parodymus pasakojo, kad žiūrėjo 3:2 pasibaigusias rungtynes kartu su bosu. Anot jo, Eskobaras už tas rungtynes buvo pastatęs didelę sumą pinigų bei po neįskaityto įvarčio įtūžo, situaciją pavadino apiplėšimu bei įsakė arbitrą nužudyti.
