„Žalgirio“ penktadienį laukia dar viena drama Eurolygoje. Šį kartą kauniečius Belgrado pragare egzaminuos raudonieji „Crvena Zvezda“.

 

Praėjusi dviguba Eurolygos savaitė ir pirmadienio rungtynės su Utena žalgiriečiams buvo tiesiog fantastiškos. Kauniečiai tvirtai laimėjo visus tris susitikimus bei kontroliavo rungtynių eigą nuo pirmos iki paskutinės minutės. Andrea Trinchieri užkūrė tikrą itališką diskoteką Kaune ir taip leidžia mums su viltimi žvalgytis į Eurolygos turnyrinę lentelę vis labiau ir labiau. 

 

Mūšis su „Crvena Zvezda“ bus paskutinės rungtynės Eurolygoje iki pat kovo 1 dienos ir labai norėtūsi, kad į įkrintamųjų laužą įmestume dar kelis pagaliukus, kurie leistų šiam vilties aukurui kūrentis, kol stipriausios senojo žemyno pirmenybės bus pristabdytos dėl taurių ir atrankų.

 

Daug kas kalbėjo, kad pagerėjęs „Žalgirio“ žaidimas susijęs su „medaus mėnesiu“, kurį dabar išgyvena klubas ir žaidėjai, vadovaujant naujam strategui. Tačiau man dabar viskas panašiau į aistringą romaną, nes Trinchieri žino, ko nori iš komandos, o žaidėjai visiškai pasidavę stratego įtakai ir vykdo visus šio nurodymus, demonstruodami geriausią krepšinį šiame sezone.

 

Turbūt didžiausio paminėjimo vertas Laurynas Birutis, kuris prie italo žaidžia ne kaip atsarginis Eurolygos centras, net kaip vienas iš komandos lyderių. Ir tokią formą aukštaūgiui pavyksta rodyti ne stumdantis ir taranuojant varžovus gavus kamuolį post’e, bet sukuriant jam galimybes mesti floater’ius iš jam patogių padėčių. Jei nepavyksta išsimesti šio metimo, Laurynas pradėjo puikiai skirstyti kamuolius laisviems komandos draugams, o viso to pasėkmė - judantis ir gyvas puolimas.

 

Kalbant apie judėjimą, dar viena naujovė ir svarbus trenerio pakeitimas - statiško žaidimo išgyvendinimas iš komandos puolimo schemų. Greiti perdavimai, aiškios mintys puolime ir krepšio atakavimas esant laisvam „Žalgirio“ puolima padaro greitu ir nenuspėjamu, o taip pat sukuria daug daugiau progų atakoms, dėl ko išaugo ir kauniečių rezultatyvumas.

 

Pagerėjimas jaučiamas ir gynyboje. Žalgiriečiai ne tik perima daugiau kamuolių, bet ir rungtyniauja kiečiau bei daug dažniau deflect’ina kamuolį, taip sugriaudami varžovų derinius. Pagerėjo kova dėl atšokusių kamuolių ir apskritai matome tą senąjį „Žalgirį“, kuris lipdavo ant kiekvieno kamuolio ir atiduodavo visas jėgas. Bravo, Andrea.

 

„Crvena Zvezda“ šį sezoną ir vėl buksuoja bei banguoja. Per pastarąsias šešiarias rungtynes serbai iškovo tik dvi pergales ir taškus barstė tiek prieš „Alba“, tiek prieš „Asvel“. Tokios komandos kaip „Crvena Zvezda“ mane priverčia susimąstyti, kaip neteisingai mes tarkuojame savo „Žalgirį“. Serbai turėdami daug didesnį biudžetą ir garsesnes pavardes dabar turi surinkę tiek pat pergalių kiek mes - 10. 

 

Didžiausia „Crvena Zvezda“ problema turbūt ta, kad komanda buvo sukomplektuota labiau žaisti puolime, tačiau atlikus trenerių rokiruotę ir į komandą atėjus Sfairopoulos, jiems teko pakeisti žaidimo stilių į gynybinį, kurį labiau mėgstą šis trenerinis. Tačiau žaidėjai liko tie patys ir iš to pas šiuos serbų grandus atsirado ir bangavimas.

 

Lažybininkai šio susitikimo favoritais laiko serbus, tačiau aš su jais visiškai nesutinku. Vienintelis kabliukas, kuris galėtų išmušti kauniečius iš vėžių - Belgrado atmosfera. Panašiai jiems nutiko ir rungtynėse su „Partizan“, tačiau galima nuspėti, kad įdėmiai Trinchieri pastabų besiklausantys žalgiriečiai bus šią pamoką išmokę ir tokios klaidos nebekartos.

 

„Žalgiris“ šiuo metu yra ant neįtikėtinos bangos ir turėtų pasiimti pergalę, taip už savo nugaros paliekant ir „Crvena Zvezda“.