Pagaliau sulaukėme čempionato pabaigos. Žinau, kad laukia finalas, bet labai sunku imti virtualią plunksną į rankas ir rašyti po to, kas įvyko vakar. Ir čia omenyje turiu rungtynes su latviais, kuriuose broliukai mus at…. Atskalbė. Rungtynės dėl 5 vietos, kurios iš esmės nieko nereiškė, bet tokia čempionato pabaiga vos nenuplovė viso neblogo darbo, kuris buvo padarytas. Bet tiek to. Reikia viską užmiršti ir bandyti pasimėgauti artėjančiu finalu.

 

O finalas bus visai netikėtas. Pusfinaliuose underdog'ai apžaidė savo iš pažiūros stipresnius varžovus ir sukūrė šventę savo šalies krepšinio sirgaliams. Ypatingai smagu, kad buvo nukalti amerikiečiai ir jiems vėl buvo įrodyta, kad neužtenka atsivežti savo F, D, ar net C rinktinės ir tikėtis, kad aukso medaliai patys nukris į rankas. Toks JAV pasirodymas užkūrė ir nemažą roast’ų vakarėlį socialinėje erdvėje, kuriame amerikiečių žaidėjai buvo pagrindiniai veikėjai. 

 

Nemažiau apmaudus pralaimėjimas buvo ir kanadiečiams, kurie neslėpė savo ambicijų į aukso medalius ir pagaliau surinkę galingą rinktinę demonstravo tikrai neblogą žaidimą. Tačiau kaip ir mūsų rinktinei, jiems kelią pastojo krepšinio grožį griaunanti Serbijos jėga. Greičiausiai įdomesnis finalas visais aspektais būtų tarp JAV ir Kanados, tačiau smagu dėl to, kad ten bus mūsų žemyno atstovai. Tokia baigtis neabejotinai reiškia tai, kad amerikiečiai nejuokaus ir į Olimpines atsiveš savo A komandą. Bet čia jau tolimesnė ateitis. O dabar apie patį finalą.

 

Taigi, Vokietija prieš Serbiją.

 

Bukmekeriai šių abiejų komandų šansus vertina po lygiai. Panašiai taip šias rungtynes matau ir aš. Bet neslėpsiu, visa širdimi palaikysiu Vokietiją. Nemėgstu nei serbų žaidimo, nei pačios tautos dėl jų požiūrio į mums visiems aktualius vertybinius klausimus. Tačiau reikia pripažinti, kad be pagrindinio savo lyderio serbai padarė tikrai didelį darbą. Kritikus aptildė ir komandos strategas Pesičius, kuris buvo visų tarkuojamas dėl savo pasenusio krepšinio suvokimo. Bet galbūt būtent tai ir buvo didžiausias serbų privalumas? Jie labiau griovė varžovų planą nei žaidė patys, ir nors toks žaidimas nėra pats patraukliausias akiai, tačiau visi žinome, kad čempionatus dažniausiai laimi gynyba o ne puolimas. 

 

Vokiečiams savo simpatijas reiškiau jau prieš čempionato startą. Jaunatviška ir įvairiapusiška rinktinė, kuri aikštelėje daro dalykus, malonius visų krepšinio sirgalių akiai. Tačiau stebint Vokietijos rinktinės žaidimą visada iškyla tas pats klausimas. Kokį šiandien pamatysime Schroder’į? Ar tą, kuris prames viską bet vis tiek šaudys kiek jam reikės. Ar tą, kuris bus tikras komandos lyderis ir priimdamas teisingus sprendimus ves savo komandą į pergalę.

 

Kad ir kaip pasibaigtų rungtynės, šis čempionatas buvo įdomus, nenuspėjamas ir intriguojantis. Nors būsiu už Vokietiją, bet tikiuosi, kad ir finalas pasižymės tokiomis pačiomis savybėmis.

 

Gero krepšinio visiems!